29 m. kovo 2024 d., penktadienis

darbalaukis v4.2.1

Root NationStraipsniaiTechnologijosViskas apie Neuralink: kiberpanko pamišimo pradžia?

Viskas apie Neuralink: kiberpanko pamišimo pradžia?

-

Neuralink - tai, viena vertus, neįtikėtinai revoliucinis ir jaudinantis projektas, o kita vertus - daugybės baimių, kurios (deja) atrodo gana pagrįstos, priežastis.

Elonas Muskas šiuo metu yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, žinomas ne tik dėl to, kad turi Teslą ir siekia kolonizuoti Marsą. Jis taip pat vadovauja neurotechnologijų įmonei „Neuralink“. Nepaisant to, kad „Tesla“ sulaukia griežtos buvusių ir esamų darbuotojų kritikos, besiskundžiančių darbo sąlygomis ir „Model 3“ kokybe, Elonas Muskas nenustoja rankų. Jis ir toliau teiks pasauliui technologinius pasiūlymus, galinčius pakeisti ateities žmonių gyvenimus. Viena iš tokių technologijų, su kuria dirba „Neuralink“, yra žmogaus smegenų ir dirbtinio intelekto sąsajos sukūrimas.

Neuralink

„Neuralink“ daugelį metų dirbo prie smegenų ir kompiuterio sąsajos projekto. Tačiau be neabejotino revoliucinio poveikio neuromokslams ir bioinžinerijai tokios technologijos gali sukelti milžiniškų problemų, kurios gali pakeisti pasaulį, kuriame gyvename. Net ir griežtas reguliavimas nesustabdys su šia technologija susijusios nelygybės tarp turtingų ir neturtingų šalių didėjančios.

Siūlau atidžiau pažvelgti į Neuralink projektą, kad suprastumėte, ar tai žingsnis į priekį, ar grėsmė žmonijai.

Neuralink: kas tai vis dėlto?

Pradėkime nuo to, kas yra „Neuralink“. Tai neurotechnologijų įmonė, kurią, be kita ko, įkūrė vienas ekscentriškiausių pasaulio milijardierių Elonas Muskas, ir negalima paneigti, kad faktas turi didžiulę įtaką visos veiklos populiarumui.

„Neuralink Corporation“ kuria implantuojamas neurokompiuterių sąsajas (KMI). Į paieškos sistemą įvedę Elon Musk Neuralink sužinome, kad įmonės būstinė yra San Franciske, o savo veiklą ji pradėjo 2016 m.

Neuralink

Tiesą sakant, „Neuralink“ įkūrė ne vienas Elonas Muskas. Max Hodak, Dongjin Seo, Ben Rapoport, Paul Merolloy, Timas Gardner, Philip Sabes, Timas Henson ir Vanessa Tolosoi – visa grupė neurobiologijos, biochemijos ir robotikos ekspertų – dalyvavo kūrimo procese. Tačiau daugumai paprastų žmonių Neuralink asocijuojasi su Elonu Musku.

2017 m. balandį „Neuralink“ paskelbė, kad siekia sukurti prietaisus, skirtus sunkioms smegenų ligoms gydyti trumpuoju laikotarpiu, o pagrindinis tikslas – pagerinti ir suteikti daugiau galių žmogui tiek pažinimo, tiek fizinio pobūdžio.

- Reklama -

Neuralink

„Mano ilgalaikis tikslas – pasiekti simbiozę su dirbtiniu intelektu, kuris laikomas egzistencine grėsme žmonijai“, – sakė E. Muskas. Remiantis „Stat News“ paskelbtu straipsniu, 2020 m. rugpjūčio mėn. tik trys iš aštuonių mokslininkų, kurie iš pradžių įkūrė „Neuralink“, liko įmonėje. Kitų pasitraukimo priežasčių niekas nežino, nors sklando gandai, kad jie negalėjo pakęsti sunkios Elono Musko prigimties. Bet tai tik gandai.

Neuralink

Be to, 2021 m. gegužę „Neuralink“ įkūrėjas ir prezidentas Maxas Khodakas paskelbė, kad nebebendradarbiauja su įmone. Jo atsistatydinimo priežastis neskelbiama. Su šia industrija susiję žmonės pastebi, kad priežastį tikriausiai keliais mėnesiais anksčiau padarė Musko pareiškimas apie planus plačiai integruoti žmogaus smegenis su dirbtiniu intelektu.

Taip pat skaitykite: Ar Ukrainai reikia A-10 Thunderbolt II lėktuvo?

Beždžionės, žiurkės ir žmonės

Daugiau nei pusės milijardo dolerių vertės startuolis jau galėjo pasigirti eksperimentų su gyvūnais sėkme. Tiesioginės transliacijos metu Elonas Muskas kalbėjo apie tai, kaip beždžionė smegenimis valdo kompiuterį. Oficialiame projekto dokumente (kuris dar turi būti peržiūrėtas) minimas lusto implantavimas žiurkei. Tai buvo padaryta naudojant specialiai sukurtą robotą, kuris šiek tiek primena mikroskopo ir siuvimo mašinos derinį. Duomenų perdavimas galimas per USB Type-C prievadą ant žiurkės galvos, kuris, viena vertus, atrodo kiberpankiškai, kita vertus – labai groteskiškai.

Neuralink

Visi supranta, kad iki tinkamų implantų įdėjimo žmogaus smegenyse dar laukia ilgas kelias. Galų gale, taip pat ketinama atsisakyti būtinybės įrengti bet kokius įėjimus į kaukolę. Kūrėjai mano, kad ryšys tarp smegenų ir kompiuterio turėtų būti belaidis. Vienas iš „Neuralink“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Maxas Khodakas visą šį sudėtingą procesą palygino su mokėjimu rašyti liečiant arba groti pianinu. Tačiau implantai, naudojami eksperimentuose su gyvūnais, dokumente minimi kaip meno kūrinys ir prototipas kelyje į sąsają tarp žmogaus smegenų ir mašinos.

2021 m. balandį „Neuralink“ išleido vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip beždžionė žaidžia tenisą su bendrovės implantu. Mokslininkai patvirtino inžinerinius planus padaryti implantą belaidžiu ir padidinti implantuojamų elektrodų skaičių. Čia reikia pažymėti, kad panaši technologija egzistuoja nuo 2002 m.

9 metų makaka Pager, kuriai prieš šešias savaites buvo implantuota Neuralink, buvo išmokyta žaisti paprastus kompiuterinius žaidimus. Už kiekvieną sėkmingą „žaidimą“ beždžionė per specialų vamzdelį gaudavo po nedidelę bananų kokteilio porciją. Pirmiausia Pageris išmoko naudoti vairasvirtę, kad nukreiptų kamuolį į lauką, rodomą kitoje monitoriaus srityje, o mokslininkai rinko smegenų veiklos įrašus, kad galėtų sukurti programą, kuri teisingai interpretuotų jo signalus.

Sukūrus pagrindinį algoritmą, manipuliatorius buvo atjungtas nuo kompiuterio. Beždžionė vis dar jį naudojo, bet dabar kontrolė buvo atlikta per implantą. Kituose eksperimento lygiuose buvo naudojamas makakos mėgstamiausias žaidimas – klasikinis stalo tenisas. Po kurio laiko vairasvirtė buvo visiškai pašalinta, o Pager, nepaisant fizinės sąveikos trūkumo, galėjo tęsti žaidimą daug efektyviau.

Tai yra, „Neuralink“ neurotechnologija veikė ir veikė nuostabus panaudotas lustas. Esu tikras, kad skaitėte apie šį lustą, bet leiskite man papasakoti daugiau apie tai.

Taip pat skaitykite: Ar mes visi tapsime hologramomis? Holografijos raida nuo teorijos iki praktikos

„Neuralink“ technologijos

Pirmasis „Neuralink“ projektas yra smegenų ir kompiuterio sąsaja, kuri iš esmės bus į vartotojo smegenis implantuotas lustas, iš kurio labai plonų siūlų pavidalu išeis jutikliai, nuskaitantys nervinį aktyvumą iš smegenų audinio – skamba šiek tiek baisiai. turi pripažinti.

- Reklama -

Neuralink

Yra žinoma, kad į kaukolę bus implantuotas 1 mm N4 lustas. Laidai, plonesni už žmogaus plauką, pritvirtinami prie lusto ir patenka į smegenis. Gijos yra šalia svarbių smegenų sričių ir gali aptikti bei įrašyti impulsus, perduodamus tarp neuronų. „Neuralink“ pažymi, kad N1 gali prisijungti prie 1000 skirtingų smegenų ląstelių, o pacientui gali būti implantuojama iki 10 tokių lustų.

Neuralink

Ką galima pasakyti apie tokį implantą? Pirma, jis yra labai mažas. Kaip sako pats Muskas: „Jei ką nors įdedi į savo smegenis, nenorite, kad jis būtų didžiulis, o tik mažytis“. Lustas, dedamas po oda, su smegenimis sujungtas elektrodais, pagamintais iš polimerinių siūlų, kurių storis siekia ketvirtadalį žmogaus plauko. Jie į smegenis patenka per mažas skylutes (2-8 mm), kurias padaro robotas. Planuojama, kad ateityje jie bus gaminami lazerio pagalba.

Keturi jutikliai bus patalpinti į kūną – trys motorinėse, vienas somatosensorinėje.

Neuralink

Bet tai dar ne viskas. Be į smegenis implantuoto lusto, bus ir „išorinis“ komponentas – už vartotojo ausies uždėtas nedidelis prietaisas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip labai mažas klausos aparatas. Visi signalai, gauti iš smegenų, bus siunčiami ten, o iš išorinio implanto – per standartines sąsajas, pavyzdžiui, per Bluetooth, į kitus įrenginius, tokius kaip išmanusis telefonas, kompiuteris ar planšetė.

„Neuralink“ teigia, kad pirmieji prietaisai bus implantuojami naudojant tradicinę neurochirurgiją, tačiau galiausiai mikroskopiniais pjūviais lustai bus saugiai ir praktiškai neskausmingai įterpti chirurgo roboto.

Taip pat skaitykite: Jameso Webbo kosminis teleskopas: 10 taikinių, kuriuos reikia stebėti

Ginčai dėl Elono Musko idėjų

Prieštaringai vertinamos Elono Musko idėjos buvo ir kritikuojamos, ir palankiai įvertintos mokslininkų bei įvairių leidinių.

Per tiesioginį pristatymą 2020 m. rugpjūčio mėn. Elonas Muskas vieną iš savo ankstyvųjų prietaisų apibūdino kaip „Fitbit in the Skull“, kuris netrukus galėtų išgydyti įvairias negalias, įskaitant aklumą, kurtumą ir net paralyžių. Žurnalas „MIT Technology Review“ projektą apibūdino kaip „labai neapibrėžtą“.

Thomas Oxley, Australijos įmonės Synchron, kuri taip pat kuria zondų įvedimo į smegenis sistemą per kraujagyslėse esančius kateterius, kuri neleidžia tiesioginiam smegenų audiniams prasiskverbti ir nesukelia traumų, generalinis direktorius sako, kad reikės palaukti rezultatų. patvirtinti šio proceso veiksmingumą, nes technologija dar nėra pakankamai išvystyta.

Neuralink

Kritikos sulaukė ir gyvūnų teisių organizacijos, tokios kaip PETA. Juk „Neuralink“ atlieka eksperimentus su gyvūnais, chirurginiu būdu įkiša implantus į jų smegenis.

Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia Elono Musko manija dirbtiniam intelektui (AI). Tai atsispindi visoje „Neuralink“ veikloje. Šiame etape pradedame suprasti „tamsiąją Neuralink“ pusę. Štai žodžiai, kuriuos Elonas Muskas pasakė per konferenciją apie „Neuralink“ veiklą: „Net ir turėdami gerybinį AI, mes atsiliksime nuo jo. Turėdami didelio našumo smegenų ir mašinos sąsają, galėsime tęsti ir neatsilikti nuo jo.

Neuralink

Kas šiame pareiškime gali kelti nerimą? Iš pirmo žvilgsnio visa tai turi prasmę. Dirbtinis intelektas juda į priekį, o mūsų savęs tobulinimas yra būtinas žingsnis, kuris neleis žmonėms tapti papildoma evoliucijos grandimi. Būtent šis patobulinimas yra problema. „Neuralink“ yra orientuota ne tik į motorinių funkcijų ir suvokimo atkūrimą, bet ir į paties AI vystymosi tobulinimą. Taigi, kadrai iš filmo „Terminatorius“ gali tapti realybe, o žmonijos mirtis neišvengiama. Tai gąsdina žmoniją ir mokslininkus.

Daugelis mokslininkų atšaldė milijardieriaus entuziazmą – jis ne kartą buvo pašiepiamas dėl pernelyg emocingo požiūrio į dirbtinio intelekto ir žmogaus santykius. Elonas Muskas mano, kad nekontroliuojamas AI gali būti mūsų žlugimo priežastis. Šalių vyriausybės nelabai nori spręsti šią vis aktualesnę problemą.

Dirbtinis intelektas yra daugelio pasaulio šalių vystymosi strategijos elementas. Pavyzdžiui, Indija jį naudoja siekdama geriau valdyti pradedančias įmones, o Kinija – žmonių kontrolei (pavyzdžiui, pandemijos metu). Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tai yra neatsiejama Pramonės 4.0 dalis. AI suteikia pranašumą rinkoje, todėl tiek daug žmonių bando į jį investuoti.

Neuralink

Elono Musko nuogąstavimai yra pagrįsti – nekontroliavimas šioje srityje gali lemti tai, kad tam tikru vystymosi etapu žmogus negalės konkuruoti su mašinomis. Tačiau daugelis dirbtinio intelekto ekspertų neigia, kad taip yra. Ar tikrai galime nuspėti, kur juda šis nepaprastai įdomus technologijų sektorius?

„Neuralink“ sukurta technologija sukels visišką žmogaus ir dirbtinio intelekto simbiozę. Jį galės naudoti žmonės, turintys smegenų sutrikimų dėl ligų (pvz., epilepsija) ar traumų. Pasak įmonėje dirbančio Philippe'o Sabeso, netgi įmanoma atkurti regėjimą ar lytėjimo pojūtį. Tai taip pat rodo galimybę atgauti viso kūno kontrolę, ko tikisi paralyžiuotasis. Tačiau čia turėtų būti sukurta nugaros smegenų ar raumenų neuronų stimuliavimo technologija. Bet ar tai neleis dirbtiniam intelektui pačiam mokytis ir nekontroliuojamai vystytis? Neleis jam valdyti lusto savininko? Čia daug klausimų.

Bet, kaip sakoma, jei negali ko nors įveikti, prisijunk prie jų. Tai yra žmogaus galimybių derinimo su AI strategija. Pasak daugelio žmonių, įskaitant Eloną Muską, tai yra veiksmingas būdas konkuruoti su dirbtiniu intelektu. Tačiau toks elgesys gali turėti tam tikrų nenumatytų pasekmių.

Tokio radikalaus sprendimo priėmimas gali ir netgi turėtų sukelti tam tikrų abejonių. Smegenų ir kompiuterių sąsajos technologija turės neigiamą poveikį neturtingiems besivystančių šalių gyventojams. Žemo išsivystymo lygio šalys negalės konkuruoti su Kinija, JAV ar ES šalimis. Ekonomiškai jie taps visiškai nenaudingi visam likusiam pasauliui – net kalbant apie pigią prekių gamybą.

Taip pat skaitykite:

Pramonė 4.0 ir smegenų bei kompiuterio sąsaja: vyksta revoliucija

Pramonė 4.0, kurioje naudojami daiktų interneto ir AI algoritmai, puikiai tinka pažangioms programoms. Gamyklos, kuriose svarbios inovacijos, vis dažniau investuoja į tokius sprendimus. Pramonė 4.0, 5G tinklas ir smegenų bei kompiuterio sąsaja yra derinys, kuris sukuria sprogstamą mišinį.

Vartojimo mažėjimo tendencijos išsivysčiusiose šalyse šiek tiek pablogins situaciją ir kitose pramonės šakose. Aukštųjų technologijų gamyklos geriausiai įrengtos šalyse, kurios gali pasiūlyti tinkamą infrastruktūrą, personalą, elektros tiekimą ir ryšį. „Tesla“ Gigafactory bus kur kas geresnėje vietoje Berlyne nei, pavyzdžiui, Bulgarijos sostinėje Sofijoje.

Neuralink

Ką visa tai turi bendro su Neuralink? Tai yra tolesnių didžiulių skirtumų tarp šalių šaltinis. Turtingos šalys jau turi geresnį energijos tiekimą, susisiekimą, švietimą, maistą ir pritraukia geriausius mokslininkus. Neturtingesnės šalys gauna naudos tik iš mažesnių gamybos sąnaudų, tačiau tai gali pasikeisti įdiegus Pramonė 4.0.

Perspektyvesnės šalys, tokios kaip Indija, tikriausiai kada nors galės susidoroti su tokiomis problemomis. Padėtis prastesnė, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos ir Pietų Amerikos šalyse. Žmogaus proto sujungimas su AI galėtų dar labiau pagilinti atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų visuomenių. Vis daugiau regionų kovos su precedento neturinčiu skurdu ir beviltiškumu. Taip pat priminsime, kad išsivysčiusiose šalyse erdvės kiekis taip pat yra gana ribotas, todėl migracija yra vis rečiau visuomenės suvokiamas reiškinys.

Taip pat įdomu:

Kas gali sau leisti tokią sąsają?

Turtingųjų ir vargšų nelygybė gilės ir visuomenės lygmeniu. Tai matome ir dabar, bet kai tokios technologijos kaip „Neuralink“ bus plačiai naudojamos, pinigai turės dar didesnį skirtumą. Tokią situaciją nesunku įsivaizduoti – pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo nutrūko nugaros smegenys, dėl ko buvo pažeistos smegenys. Jei nukentėjusiojo piniginėje yra milijonas dolerių, jokių problemų – į sporto salę jis gali grįžti po 24 valandų. Kitu atveju visas gyvenimas invalido vežimėlyje. Tai gana radikalus pavyzdys, bet gerai parodo problemos esmę.

Neuralink

„Neuralink“ ir panašios technologijos yra nauja plėtra, tačiau individualių skirtumų požiūriu jos kelia tokią pačią riziką kaip CRISPR – genų redagavimo technika, leidžianti atlikti tam tikrą kūno pertvarkymą. Tai gana kritiškai vertinamas sprendimas. Verta paminėti plačiai paplitusią CRISPR/Cas9 naudojimą Kinijoje, kuriuo buvo siekiama sukurti vaikų imunitetą ŽIV.

Tokie metodai dažnai laikomi neetiškais. Panašios problemos taikomos smegenų ir kompiuterio sąsajai iš Neuralink. Pasaulis dar nepasiruošęs tokiai technologijai – tikrai ne tokia, kokia yra dabar.

Taip pat įdomu: Apie kvantinius kompiuterius paprastais žodžiais

Viltys ir abejonės

Tokio tipo projektų teisinis reglamentavimas turi atsirasti kuo greičiau. Tačiau visame pasaulyje jų palaikyti bus praktiškai neįmanoma – tai visiškai kitokia situacija nei, pavyzdžiui, pakto prieš branduolinio ginklo naudojimą atveju. Tai subtilus įrankis, galintis subtiliai suteikti vienai šaliai pranašumą prieš kitą. Tai taip pat didžiulė naujo konflikto tarp JAV ir Kinijos rizika.

Gyvename nepaprastai įdomiais laikais, kai laukia dar daug socialinių ir technologinių revoliucijų. Dalyvavimas tokiose programose kaip „Neuralink“ yra tik pabėgimas nuo galimos AI keliamos grėsmės. Abi šios technologijos turi didžiulį potencialą pakeisti pasaulį, tačiau jos nėra be trūkumų. Verta neatsilikti nuo jų raidos tendencijų ir dėmesingai nagrinėti temą.

Neuralink

Kita vertus, „Neuralink“ lustas turėtų svariai prisidėti prie žmonijos vystymosi, priversdamas išmanųjį telefoną ar kompiuterį „skaityti mūsų mintis“, leisdamas iš karto reaguoti į gaunamus pranešimus ar duoti komandas pasirinktiems įrenginiams. Be šių aspektų, lustas taip pat turi galimybę gydyti tam tikrus žmogaus organizmo sutrikimus ir ligas, pavyzdžiui, atkurti regėjimą ir klausą.

Galbūt ši technologija taps įprasta, natūraliai paspartindama žmonijos evoliuciją, suteikdama mūsų rūšiai simbiozę su dirbtiniu intelektu. Muskas sako, kad sambūvis su AI bus labai svarbus mūsų rūšies išlikimui ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuose žodžiuose yra dalelė tiesos. Tikrai žinau vieną dalyką – esame kelyje į neįtikėtinus, fantastiškus pokyčius ir galbūt būsime šių revoliucinių žmonijos istorijos įvykių liudininkai.

Jūs galite padėti Ukrainai kovoti su Rusijos įsibrovėliais. Geriausias būdas tai padaryti – aukoti lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms per Išgelbėk gyvybę arba per oficialų puslapį NBU.

Taip pat įdomu:

Yuri Svitlyk
Yuri Svitlyk
Karpatų kalnų sūnus, nepripažintas matematikos genijus, „teisininkas“Microsoft, praktiškas altruistas, kairė-dešinė
Daugiau iš autoriaus
- Reklama -
Registruotis
Pranešti apie
svečias

0 komentarai
Įterptieji atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Kiti straipsniai
Prenumeruokite naujienas

Naujausi Komentarai

Dabar populiarus
0
Mums patinka jūsų mintys, pakomentuokite.x