29 m. kovo 2024 d., penktadienis

darbalaukis v4.2.1

Root NationNaujienosIT naujienosAstrofizikai surengė didžiulės juodosios skylės medžioklę

Astrofizikai surengė didžiulės juodosios skylės medžioklę

-

Du astrofizikai iš Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro pasiūlė naują būdą stebėti objektą, kuris atrodo antras arčiausiai Žemės esantis supermasyvas. Juodoji skylė. Jis yra nykštukinėje galaktikoje Leo I Liūto žvaigždyne, o jo masė yra 3 milijonus kartų didesnė nei saulė.

Apie šitą super masyvi Juodąją skylę praėjusių metų pabaigoje aptiko nepriklausoma astronomų grupė. Komanda stebėjo žvaigždes, kurios įsibėgėjo artėjant prie galaktikos centro, o tai rodo, kad yra juodoji skylė. Tačiau buvo neįmanoma tiesiogiai vizualizuoti juodosios skylės spinduliuotės. Dabar astrofizikai Fabio Pacucci ir Avi Loebas siūlo naują būdą patikrinti jo egzistavimą.

Liūtas I

„Juodosios skylės yra nepastebimos ir kartais jos mėgsta žaisti su mumis slėpynių“, – sako Fabio Pacucci. – Šviesos spinduliai negali ištrūkti iš jų įvykių horizonto, tačiau juos supanti aplinka gali būti itin šviesi, jei į jų gravitaciją gerai patenka pakankamai medžiagos. Bet jei juodoji skylė nekaupia masės, ji neskleidžia šviesos ir negali būti aptikta mūsų teleskopais.

Taip pat įdomu:

Liūto I sąlygomis tai nėra lengva, nes šioje nykštukinėje galaktikoje beveik nėra dujų, kurios būtinos priaugimas. „Mes iškėlėme hipotezę, kad mažas masės kiekis, kurį prarado aplink juodąją skylę klajojančios žvaigždės, gali užtikrinti reikiamą akrecijos greitį, kad būtų galima ją stebėti“, – aiškina Pacucci. – Senos žvaigždės tampa labai didelės ir raudonos, mes jas vadiname raudonosiomis milžiniškomis žvaigždėmis. Ir dažniausiai juos pučia stiprūs vėjai, kurie dalį masės perneša į aplinką. Atrodo, kad erdvėje aplink juodąją Liūto I skylę yra pakankamai senovės žvaigždžių, kad ją būtų galima stebėti.

Juodoji skylė

„Supermasyvios juodosios skylės stebėjimas gali būti revoliucinis atradimas“, – sako Avi Loebas. - Tai būtų antra artimiausia supermasyvi juodoji skylė po mūsų galaktikos centre, turinti labai panašią masę, bet esanti galaktikoje, kuri yra tūkstantį kartų mažesnė už Paukščių Taką. Šis faktas meta iššūkį viskam, ką žinome apie tai, kaip vystosi galaktikos ir jų centrinės supermasyvios juodosios skylės.

Taip pat įdomu:

Daugelį metų trukę tyrimai rodo, kad daugumos masyvių galaktikų centre yra supermasyvi juodoji skylė, o jos masė yra dešimtoji procento visos ją supančio žvaigždžių sferoido masės. „Liūto I atveju, – tęsia Loebas, – tikėtumeis daug mažesnės juodosios skylės. Atrodo, kad Liūte I yra juodoji skylė, kelis milijonus kartų didesnė už Saulės masę ir panaši į Paukščių Tako masę.

Liūtas I

Astrofizikai praleido laiką Chandra kosmoso rentgeno observatorijoje ir Very Large Array radijo astronomijos observatorijoje Naujojoje Meksikoje ir dabar analizuoja naujus duomenis. „Juodoji skylė skleidžia per daug spinduliuotės, kad ilgai liktų nepastebėta“, – sako Fabio Pacucci.

Jūs galite padėti Ukrainai kovoti su Rusijos įsibrovėliais. Geriausias būdas tai padaryti – aukoti lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms per Išgelbėk gyvybę arba per oficialų puslapį NBU.

Taip pat skaitykite:

Jerelasfiz
Registruotis
Pranešti apie
svečias

0 komentarai
Įterptieji atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Kiti straipsniai
Prenumeruokite naujienas

Naujausi Komentarai

Dabar populiarus
0
Mums patinka jūsų mintys, pakomentuokite.x