Ne paslaptis, kad per ateinančius penkerius metus Kinija pastatys daug naujų atominių elektrinių, o tai padidins iš tokio pobūdžio veiklos pagaminamos energijos dalį 40 proc. Tai būtina tiek šalies ekonomikai, tiek mažinant aplinkos taršą anglies dvideginiu. Tačiau tuo pat metu auga branduolinių atliekų laidojimo problema, kurių kiekis Kinijoje augs ženkliai. Išeitis gali būti atliekų užkasimas dideliame gylyje.
Bus pastatyta speciali laboratorija, kuri tirs branduolinių atliekų saugojimo dideliame gylyje giliai po žeme patikimumą ir saugą Gobio dykumoje. Žemiausias eksperimentinio kapinyno taškas bus 560 m žemiau žemės paviršiaus – tai bus giliausias radioaktyviųjų atliekų kapinynas pasaulyje.
Pažymėtina, kad kalbame apie ilgalaikį saugojimą ir tik labai radioaktyvias medžiagas, kurios daugiausia apima panaudotą branduolinį kurą. Šios rūšies radioaktyviosios atliekos, kurios šiandien laikomos netinkamomis perdirbimui, sudaro tik 1 % radioaktyviųjų atliekų. Likę 99 % yra mažo aktyvumo radioaktyviosios atliekos, tokios kaip personalo drabužiai, ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios atliekos, įskaitant reaktoriaus komponentus. Mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios atliekos sėkmingai laidojamos ir slepiamos – ir požeminėse saugyklose, o panaudoto branduolinio kuro, kurio negalima perdirbti visame pasaulyje, saugykla turi laikiną statusą.
Kitos šalys palaipsniui kuria technologijas, kurios yra artimos visam uždaram panaudoto branduolinio kuro perdirbimo ciklui. Tačiau Kinija tokios technologijos neturi, o panaudoto kuro kaupimosi problema kasmet auga. Laboratorija Gobio dykumoje turi atsakyti, ar įmanoma tokias atliekas saugiai ir sąlygiškai laikyti giliai po žeme amžinai. Jei atsakymas bus teigiamas, toje pačioje teritorijoje iki 2050 m. bus pastatytas ilgalaikis giluminis kapinynas, skirtas labai radioaktyvioms Kinijos atominių elektrinių atliekoms šalinti.
Taip pat skaitykite:
- CERN: subatominės dalelės pereina iš materijos į antimateriją
- Mirstančios žvaigždės gali sprogti kaip atominės bombos