Iki šiol mokslininkai manė, kad tamsioji energija sudaro beveik 70% visatos, kuri nuolatos spartėja. Daugelį metų šis mechanizmas buvo siejamas su vadinamuoju kosmologinė konstanta, kurį Einšteinas sukūrė dar 1917 m.
Kadangi kosmologinės konstantos, žinomos kaip tamsioji energija, negalima tiesiogiai išmatuoti, daugelis tyrinėtojų, įskaitant Einšteiną, abejojo jos egzistavimu, negalėdami pasiūlyti perspektyvios alternatyvos.
Iki dabar. Naujas Kopenhagos universiteto mokslininkų tyrimas išbandė modelį, kuris tamsiąją energiją pakeičia tamsiąja medžiaga magnetinių jėgų pavidalu.
Įprastas supratimas apie tai, kaip visatos energija pasiskirsto, yra tokia, kad ją sudaro 5% normaliosios medžiagos, 25% tamsiosios medžiagos ir 70% tamsiosios energijos. Naujajame UCPH tyrėjų modelyje 25 % tamsiosios medžiagos yra apdovanotos ypatingomis savybėmis, dėl kurių 70 % tamsiosios energijos tampa nereikalinga.
„Mes mažai žinome apie tamsiąją medžiagą, išskyrus tai, kad tai sunki ir lėta dalelė. Bet tada mes paklausėme savęs – o kas, jei tamsiosios medžiagos kokybė būtų panaši į magnetizmą? Žinome, kad kai normalios dalelės juda, jos sukuria magnetizmą. O magnetai traukia arba atstumia kitus magnetus – tai jei visatoje tai vyksta? Ar šis nuolatinis tamsiosios medžiagos plėtimasis yra dėl kažkokios magnetinės jėgos?“ – klausia Steenas Hansenas.
Hanseno klausimas buvo pagrindas naujam kompiuteriniam modeliui, kuriame mokslininkai įtraukė viską, ką žino apie visatą, įskaitant gravitaciją, visatos plėtimosi greitį ir X, nežinomą jėgą, plečiančią visatą.
„Sukūrėme modelį, kuris veikė remdamasis prielaida, kad tamsiosios medžiagos dalelės turi magnetinę jėgą, ir ištyrėme, kokį poveikį ši jėga turės visatai, kuri, kaip paaiškėjo, yra lygiai tokia pati kaip tamsioji energija“, – aiškina Steenas Hansenas. Tačiau šiame mechanizme dar yra daug dalykų, kuriuos mokslininkai turi suprasti.
Ir visa tai reikia patikrinti pažangesniuose modeliuose, kuriuose atsižvelgiama į daugiau veiksnių. Kaip sako Hansenas: „Jei atvirai, mūsų atradimas gali būti tik atsitiktinumas. Bet jei ne, tai tikrai neįtikėtina. Tai pakeistų mūsų supratimą apie visatos sudėtį ir jos plėtimosi priežastis.
Taip pat skaitykite:
- Radioaktyvios „snaigės“ visatoje veikia kaip mažos branduolinės bombos
- Astronomai išbandė ankstyvosios visatos būklės atkūrimo metodą