Žemės vidus toli gražu nėra pati tyliausia vieta. Giliai po mūsų paviršiumi planeta dūzgia nuo aktyvumo – nuo plokščių tektonikos iki konvekcinių srovių, cirkuliuojančių karštus magminius skysčius toli po pluta. Dabar mokslininkai, tyrinėjantys palydovinius duomenis apie Žemę, Žemėje atrado tai, ko mes niekada anksčiau nematėme: naujo tipo magnetinę bangą, kuri kas septynerius metus apeina mūsų planetos šerdies paviršių. Šis atradimas gali padėti suprasti, kaip generuojamas Žemės magnetinis laukas, ir apie mūsų planetos šiluminę istoriją bei evoliuciją, t. y. laipsnišką planetos vidaus aušinimą.
„Geofizikai jau seniai įtarė tokių bangų egzistavimą, tačiau buvo manoma, kad jos vyksta daug ilgesniu laikotarpiu, nei parodė mūsų tyrimai“, – sako geofizikas Nicolas Gillet iš Grenoblio-Alpių universiteto Prancūzijoje. „Magnetinio lauko matavimai instrumentais, pagrįsti Žemės paviršiumi, parodė, kad įvyko kažkoks banginis įvykis, tačiau mums reikėjo pasaulinės aprėpties, kurią suteikia matavimai iš kosmoso, kad išsiaiškintume, kas iš tikrųjų vyksta. Mes sujungėme „Swarm“ palydovo matavimus, taip pat ankstesnę misiją „German Champ“ ir „Danijos Ørsted“ misiją su kompiuteriniu geodinamo modeliu, kad paaiškintume žemės duomenis, kurie paskatino mūsų atradimą.
Žemės magnetinis laukas labai domina mokslininkus. Tyrimai rodo, kad nematoma struktūra sudaro apsauginį „burbulą“ aplink mūsų planetą, išlaiko kenksmingą spinduliuotę ir atmosferą, leidžiančią klestėti gyvybei.
Tačiau magnetinis laukas nėra statinis. Jis svyruoja pagal stiprumą, dydį ir formą, turi mums nesuprantamų savybių ir laikui bėgant palaipsniui silpnėja. Priežastis, kodėl aktyvumas mūsų planetoje yra svarbus, yra ta, kad būtent čia atsiranda magnetinis laukas. Jį generuoja dinamas, besisukantis konvekcinis ir laidus skystis, kuris kinetinę energiją paverčia magnetine energija, sukdamas magnetinį lauką erdvėje aplink planetą. Šis skystis (dažniausiai) yra išlydyta geležis, esanti išorinėje Žemės šerdyje.
Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovai „Swarm“ – tai trys identiški zondai, paleisti 2013 m., esantys žemoje Žemės orbitoje, tirdami veiklą Žemės viduje, ypatingą dėmesį skiriant magnetiniam ir dinaminiam aktyvumui, sklindančiam iš branduolio. Būtent šiuose duomenyse Gillet ir jo komanda atrado įdomių naujų bangų.
Tada jie ištyrė duomenis iš kitų antžeminių ir kosminių observatorijų, surinktų 1999–2021 m., ir nustatė modelį. Šios bangos, žinomos kaip magneto-Koriolio bangos, yra didžiuliai magnetiniai poliai, išdėstyti išilgai Žemės sukimosi ašies, stipriausi ties pusiauju. Jie dengia ribą tarp šerdies ir mantijos maždaug 3 km per metus amplitude ir juda į vakarus iki 1500 km per metus greičiu. Jų egzistavimas rodo, kad gali būti kitų magneto-Coriolis bangų su kitais svyravimų periodais, kurių šiandien negalime aptikti dėl duomenų trūkumo.
Kadangi bangos neša informaciją apie terpę, per kurią jos keliauja, naujasis atradimas gali būti panaudotas mūsų planetos vidų tyrinėti naujais būdais, įskaitant sunkiai ištiriamą šerdį ir šerdies ir mantijos ribą.
Jei norite padėti Ukrainai kovoti su Rusijos okupantais, geriausias būdas tai padaryti – aukoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms per Išgelbėk gyvybę arba per oficialų puslapį NBU.
Taip pat skaitykite:
- Atmosferos tarša raketų išmetamosiomis dujomis gali paveikti Žemės klimatą
- Naujasis NASA spektrometras, esantis TKS, tirs dulkes Žemės atmosferoje