Prieš dvejus metus astronomai pirmą kartą istorijoje gavo tiesioginių juodosios skylės vaizdų. Dabar, bendradarbiaujant kuriant istorinį vaizdą, buvo sukurta nauja versija, kuri rodo šviesos poliarizaciją aplink objektą.
Kaip žinia, juodąsias skyles sunku įžiūrėti – juk pati šviesa negali išvengti per didelio jų gravitacinio traukos. Tačiau yra būdas bent jau pamatyti jų siluetą dėl intensyvios aplinkos, kurią šie objektai sukuria aplink juos. Kadangi juodosios skylės sugeria didžiulį kiekį dulkių ir dujų, ši medžiaga įkaista ir ryškiai švyti vadinamajame akreciniame diske, palikdama apskritą šešėlį centre.
Ir būtent tai buvo užfiksuota 2019 m. balandžio mėn. išleistame vaizde, kurį bendradarbiavo su Event Horizon Telescope (EHT). Tai tapo ikonišku vaizdu, kuriame buvo pavaizduota supermasyvi juodoji skylė M87 galaktikos centre, esančioje Mergelės spiečiuje maždaug už 55 milijonų šviesmečių.
Bendradarbiavimas dabar atliko papildomą duomenų analizę, kad būtų galima išmatuoti šviesos poliarizaciją per žiedą. Šviesa tampa poliarizuota, kai ji praeina per magnetinius laukus, esančius aplink juodąją skylę. Taigi, matuodami poliarizuotos šviesos orientaciją, astronomai gali geriau suprasti, kas vyksta šioje paslaptingoje aplinkoje.
Visų pirma, komanda siekė sužinoti daugiau apie galingus purkštukus, kuriuos skleidžia kai kurios iš šių supermasyvių juodųjų skylių. Stebėdama šviesos poliarizaciją netoli įvykių horizonto ir iš naujo išnagrinėjusi modelį, kad surastų tinkamiausią modelį, komanda nustatė, kad purkštukus gali paaiškinti stipriai įmagnetintos dujos.
„Nauji poliarizacijos vaizdai rodo, kad galingą čiurkšlę suformavo plazmos srautas, įstrigęs lygiagrečių magnetinių laukų šalia juodosios skylės, atsispiriant jų stipriai gravitacinei traukai“, – teigia ekspertai. Aukščiau pateiktame vaizdo įraše parodyta, kaip matuojama poliarizuota šviesa.
Taip pat skaitykite:
- Astronomai atrado judančią supermasyvią juodąją skylę
- Supermasyvios juodosios skylės gali susidaryti iš tamsiosios medžiagos