Notre Dame universiteto mokslininkai atrado pirmąjį magnetinį propelerį kintamoje žvaigždžių sistemoje. Žvaigždžių sistema J0240 yra tik antra tokia sistema istorijoje. 2020 m. ji buvo identifikuota kaip neįprastas kataklizminis kintamasis – dvejetainė sistema, susidedanti iš baltosios nykštukinės žvaigždės ir raudonosios milžiniškos žvaigždės. Paprastai kompaktiška baltoji nykštukė surenka dujas ir padidina jų masę. Tačiau J0240 sparčiai besisukanti magnetinė baltoji nykštukė atstumia dujas ir išstumia jas iš dvejetainės sistemos.
„Kad atsirastų toks sraigtas, reikalinga greitai besisukanti nykštukė su stipriu magnetiniu lauku“, – sakė astrofizikos profesorius, Notre Dame fizikos katedros vadovas Peteris Harnavičius ir pagrindinis tyrimo autorius. – Paprastai dujos, paliekančios žvaigždę donorę, patenka į baltosios nykštukės orbitą. Tačiau šiuo atveju dujos iš dvinarės žvaigždės išmetamos plačia spirale, suformuojant propelerį.
Baltosios nykštukės yra perdegusių mažų žvaigždžių šerdys, netekusios energijos šaltinių. Jie atsiranda paskutiniais dangaus kūnų gyvavimo etapais, kurie yra apie dešimt kartų sunkesni už Saulę. Tačiau be palydovės žvaigždės objektas niekada netaps kataklizminių kintamųjų sistemos dalimi.
Vienintelis kitas kataklizminis kintamasis, panašus į J0240, yra AE Aquarii, dvinarė žvaigždžių sistema, žinoma nuo šeštojo dešimtmečio. Tačiau J1950 jis stebimas netoli dvejetainės sistemos orbitos plokštumos, o tai reiškia, kad iš sistemos išmetamos dujos matomos siluetu žvaigždžių šviesos fone. Tai pirmasis tiesioginis įrodymas, kad magnetinis sraigtas išmeta dujas iš raudonos žvaigždės.
„Sistemos išskirtinumas yra tas, kad mes iš tikrųjų galime pamatyti sraigto išmestus dujų gumulėlius“, – sakė mokslininkai. „Šios dujos blokuoja dalį abiejų žvaigždžių šviesos, ir mes galime stebėti šią absorbciją savo duomenyse.
Taip pat skaitykite: