NASA ekspertai svarsto galimybę nusiųsti automatinę stotį, kuri tirtų didžiausią Neptūno palydovą Tritoną. Pasiūlymai dėl Tritono tyrimo buvo pavadinti Tridentu. Šią tyrimų programą NASA laiko „Discovery“ projekto dalimi, kurio tikslas – automatinių stočių pagalba tirti Saulės sistemos planetas.
„Voyager-2“ buvo pirmasis ir kol kas vienintelis prietaisas, priartėjęs prie Neptūno ir jo palydovų. 1989 metais jis perdavė seriją šios tolimiausios Saulės sistemos planetos vaizdų, tačiau nuotraukose buvo užfiksuota tik apie 40 % Tritono paviršiaus.
Tritono, graikų mitologijoje pavadinto jūros dievo vardu, skersmuo yra apie 2,7 tūkst. Tai septintas pagal dydį Saulės sistemos mėnulis ir didžiausias iš 14 žinomų Neptūno palydovų. Jį 1846 m. atrado britų astronomas Williamas Lascelle. Tritonas yra vienintelis Saulės sistemos palydovas, kuris sukasi aplink planetą priešinga jos sukimosi kryptimi. Manoma, kad Tritonas susiformavo Kuiperio juostoje – milžiniškame mažų dangaus kūnų sankaupoje Saulės sistemos pakraštyje. Be to, Tritonas įdomus tuo, kad jo atmosferą sudaro beveik visas azotas su nedideliu metano priemaišu.
„Tritonas slepia daug paslapčių ir jame galima atlikti labai svarbius mokslinius tyrimus“, – Space.com citavo Karlą Mitchellą iš Pasadenoje (Kalifornija) esančios Jet Propulsion Laboratory, kuris užsiima moksline „Trident“ programos dalimi. – Žinome, kad palydovo paviršiuje yra tokių darinių, kurių niekur nepastebėjome, ir tai yra priežastis atidžiai juos tyrinėti“.
Jeigu bus patvirtinta „Tritono“ studijų programa, automatinė stotis galėtų pradėti veikti 2025–26 m. Visų pirma, jis fotografuos palydovo paviršių, kuriame beveik nesimato kraterių, o tai gali reikšti, kad ledo sluoksnis paviršiuje susiformavo palyginti neseniai.
Taip pat skaitykite: