SWIM projekto mokslininkai paskelbė išsamų palaidotų ledo išteklių šiauriniame Marso pusrutulyje žemėlapį. Ant jo pirmą kartą pažymėtos vandens ledo paplitimo zonos vidutinėse platumose, kuriose ateityje planuojama įrengti Marso bazę nuolatiniam žmonių gyvenimui.
SWIM (angl. Subsurface Water Ice Mapping) projekto tikslas – nustatyti potencialių palaidotų ledo telkinių žemėlapį, kad būtų lengviau pasirinkti nusileidimo vietas Marse. Ledas yra labai svarbus išteklius, būtinas daugeliui Marso bazinių operacijų aspektų – kaip vandens šaltinis žmonėms ir augalams, auginamiems maistui, buitiniam metano kurui gaminti ir orui kvėpuoti. Tačiau svarbiausia, kad kuro kelionei atgal į Žemę galima gauti iš vandens ledo.
„Iš esmės neįmanoma su savimi pasiimti viso kuro, reikalingo skrydžiui į Marsą ir atgal. Todėl beveik kiekviename Marso misijos projekte vietinių išteklių naudojimas laikomas kuru“, – JAV planetų instituto pranešime spaudai sakė straipsnio pagrindinis autorius Garethas Morganas.
Savo tyrime mokslininkai sujungė duomenų rinkinius, gautus iš kelių NASA erdvėlaivių – Mars Reconnaissance Orbiter, Mars Odyssey ir Mars Global Surveyor – ir apdorojo juos naudodami vieną specialiai šiam projektui sukurtą algoritmą. Naujasis metodas leido kiekybiškai įvertinti paslėpto ledo susidarymo tikimybę skirtingoms Marso paviršiaus vietoms.
Didžiausią tyrėjų susidomėjimą kėlė Šiaurės pusrutulio vidutinės platumos, kur gali būti du pagrindiniai veiksniai, būtini nuolatinei bazei dislokuoti – pakankamai saulės šviesos ir dideli vandens ledo ištekliai.
„Marsas yra ledinė planeta, ir tai gera žinia. Iššūkis yra rasti ledą platumoje, tinkančioje žmogui nusileisti, aiškina Morganas. - Ankstesni tyrimai parodė, kad ledas, palaidotas iki trijų metrų žemiau paviršiaus, turėtų būti stabilus platumose, viršijančiose 50 laipsnių kiekviename pusrutulyje, tačiau šie regionai yra šaltesni ir linkę į ilgus ilgų naktų sezonus. Žemesnėse platumose šilčiau, yra priimtina nakties trukmė ir daug saulės spinduliuotės elektrai gaminti.
Mokslininkų sudarytas ledo tankio žemėlapis rodo, kad šiauriniame pusrutulyje yra vietovių, kuriose šiuolaikinio ledo stabilumo zona vidutinėse platumose yra gana plati. Atrastas ledas slypi nuo kelių centimetrų iki maždaug vieno kilometro gylyje.
Taip pat įdomu:
- Paslaptingi svyravimai judina Marso ašigalius
- Kaip saugiai nugabenti žmones iš Žemės į Marsą ir atgal?
Autoriai naudojo penkių nepriklausomų nuotolinio stebėjimo metodų duomenis: neutronų spektroskopiją, šiluminę analizę, paviršiaus radiolokacinę analizę, požeminės sudėties dielektrinių savybių radarinę analizę ir periglacialinių struktūrų geomorfologinį kartografavimą. Autoriai patikrino savo metodikos teisingumą su šviežių ledo atodangų vietomis, kurias neseniai aptiko erdvėlaivis „Mars Reconnaissance Orbiter“.
"Analizuodami kiekvieną iš šių penkių duomenų rinkinių, mes bandėme išskirti geologinės aplinkos savybes, kurios suteikia netiesioginę informaciją apie ledo buvimą ar nebuvimą", - sako Morganas. "Pavyzdžiui, mes naudojame šiluminius duomenų rinkinius, kad ieškotume didelės požeminės šiluminės inercijos regionų, suderinamų su ledu, o paviršiaus radaro analizė buvo naudojama siekiant atsekti mažo tankio ledą panašių medžiagų buvimą."
Tyrėjai pastebi, kad SWIM projektas nekelia tikslo pasirinkti konkrečią zoną bazės Marse dislokavimui, o tik nubrėžia tam tinkamiausias zonas.
Taip pat skaitykite: