Mokslininkai iš laboratorijos NASA išbandė naują metodą, leidžiantį numatyti ugnikalnių išsiveržimus. Kalbame apie palydovinius stebėjimus, kurie gali būti įrengti net už ugnikalnių, kuriuos tikrai sunku pasiekti.
Šimto km spinduliu nuo veikiančių ugnikalnių gyvena daugiau nei 800 milijonų žmonių. Akivaizdu, kad tokia kaimynystė kupina bėdų. Tačiau žmonės nenori palikti vietų, kuriose dažnai gyveno daugybė jų protėvių kartų, kol „nutrenks griaustinis“.
Naujas tyrimas suteikia vilčių dėl pigaus ir, svarbiausia, veiksmingo tokių reiškinių prognozavimo metodo. Kalbame apie ugnikalnių temperatūros matavimą naudojant palydovus. NASA palydovai „Terra“ ir „Aqua“, fiksuojantys infraraudonąją spinduliuotę Žemės paviršiuje, veikė kaip termometrai.
Taip pat įdomu:
- Palydovinis aplinkos stebėjimas parodė pirmuosius rezultatus Ukrainoje
- Ukrainos startuolis aptarnaus palydovus orbitoje
Mokslininkai apibendrino kelių ugnikalnių stebėjimus per 16 metų ir atrado įdomų faktą. Likus keleriems metams iki išsiveržimo ugnimi alsuojančių kalnų temperatūra pakilo. Šis efektas buvo nustatytas penkiuose palyginti neseniai aktyviuose ugnikalniuose, esančiuose skirtinguose Žemės kampeliuose. Šis temperatūros padidėjimas buvo nedidelis (vidutiniškai vienas laipsnis Celsijaus), tačiau jis apėmė dešimtis kvadratinių kilometrų ploto. Tai yra, mes kalbame ne apie atskirų karštųjų taškų atsiradimą, o apie viso ugnikalnio elgesį.
Tyrėjai įsitikinę, kad tai didelės raudonai įkaitusios magmos masės, kylančios iš ugnikalnio vidurių. Tačiau kol kas nežinoma, kaip jo šiluma perduodama ugnikalnio paviršiui. Pavyzdžiui, vulkaninės dujos arba požeminis vanduo gali būti tarpininkas.
Naujojo darbo autoriai pabrėžia, kad išsiveržimai, apie kuriuos perspėjo pakilusi temperatūra, kitais metodais dar nenuspėti. Naujasis požiūris turi ir kitų privalumų. Palydovas, skirtingai nei antžeminis jutiklis, gali stebėti daug ugnikalnių vienu metu ir sunkiai pasiekiamose vietose.
Pridurkime, kad apie būsimus išsiveržimus įspėja ne tik kylanti temperatūra, bet ir kraštovaizdžio pokyčiai. Spaudžiamas magmos ugnikalnis tarsi išsipučia. Šį efektą nėra lengva pamatyti iš Žemės. Tačiau palydovai puikiai susidoroja su tokiais matavimais.
Mokslininkai išsiaiškino, kad ugnikalnio temperatūros kilimas ir išsipūtimas dažnai vyksta beveik vienu metu. Taigi orbitinių prietaisų dėka vulkanologai turi net du perspektyvius diagnostikos kriterijus. Ateityje autoriai ketina išbandyti savo požiūrį labiau ugnimi alsuojančiuose kalnuose.
Taip pat skaitykite:
- „Lockheed Martin“ pristato naują taktinių karinių palydovų liniją
- „Northrop Grumman“ paslaugų zondas sėkmingai prijungtas prie „Intelsat“ ryšių palydovo