Įsivaizduokite, kad aptikote pranešimą, kuriame gali būti gyvybę gelbstinčios informacijos. Tačiau yra problema: tu nesupranti nė žodžio. Jūs net nesate tikri, kuria iš tūkstančių pasaulio kalbų tai parašyta. ką tu darysi Jei žinutė parašyta anglų arba prancūzų kalba, įvedus ją į automatinio vertimo sistemą akimirksniu išspręsta mįslė ir pateikiamas patikimas atsakymas jūsų kalba. Tačiau daugelis kitų kalbų lieka neišverčiamos, įskaitant kalbas, kuriomis kalba milijonai žmonių, pavyzdžiui, Wolof, Luganda, Twi ir Ewe Afrikoje. Taip yra todėl, kad šiuos variklius maitinantys algoritmai yra išmokyti atlikti žmogaus vertimus – idealiu atveju – milijonus išversto teksto žodžių.
Daugiakalbių vyriausybinių ir komercinių agentūrų, kurių vertėjai sukuria išverstų nuorašų ir kitų dokumentų srautus, yra daug tokios medžiagos įprastoms kalboms, tokioms kaip anglų, prancūzų, ispanų ar vokiečių. Tačiau tokio kalno duomenų nėra kalboms, kurios gali būti plačiai vartojamos, bet ne taip plačiai verčiamos. Tai žinomos kaip išteklių ribotos kalbos. Pavyzdys, "Google" Šiuo metu Vertėjas siūlo galimybę bendrauti maždaug 108 skirtingomis kalbomis. Tačiau pasaulyje yra daugiau nei 7 šnekamųjų kalbų ir mažiausiai 4 kalbų, turinčių rašytinę sistemą. Šis kalbos barjeras gali tapti problema visiems, kuriems reikia skubiai rinkti tikslią pasaulinę informaciją, įskaitant žvalgybos tarnybas.
MIT kompiuterinių mokslų ir dirbtinio intelekto laboratorijos (CSAIL) mokslininkai buvo įkvėpti negyvoms kalboms įkvėpti naujos gyvybės naudojant mašininį mokymąsi. Jų nauja sistema gali automatiškai iššifruoti prarastas kalbas, kurių kitaip negalima suprasti, ir tai gali padaryti nereikalaujant gilių žinių apie jų ryšį su ankstyvomis kitų kalbų formomis. Dabar paskelbta, kad jų tyrimas „Pamestų kalbų vertimas naudojant mašininį mokymąsi“ buvo paskelbtas vienu iš „Netexplo 2021“ prizo laimėtojų, bendradarbiaujant su UNESCO.
Taip pat įdomu: Išleistos Timeketle WT2 Edge ausinės su abipusiu vertimu į 40 kalbų
Netexplo observatorija daugiausia dėmesio skiria „revoliucinėms skaitmeninėms naujovėms, kurios šiandien ir rytoj gali turėti didelį ir ilgalaikį poveikį skaitmeninei visuomenei“.
MIT profesorė Regina Barzilai ir MIT absolventas Jiamin Luo padarė didelę pažangą šioje srityje: sukūrė naują sistemą, kuri, kaip įrodyta, gali automatiškai iššifruoti prarastą kalbą, nereikalaujant gilių žinių apie jos ryšius su kitomis kalbomis. Jie taip pat parodė, kad jų sistema gali pati nustatyti kalbų ryšį, ir panaudojo ją, kad patvirtintų naujausius tyrimus, rodančius, kad iberų kalba iš tikrųjų nėra susijusi su baskų kalba.
„Neiššifruotoms kalboms realiame gyvenime giminingų kalbų mokėjimas yra esminis žingsnis iššifravimo link. Mūsų modelis gali sukurti „artumo“ metriką, pagal kurią matuojamas dviejų žodynų atitikimas“, – sako Luo. „Žvelgiant plačiau, manau, kad dirbtinis intelektas (AI) gali gauti naudos iš pokyčių kitose srityse. Ir atvirkščiai, nes pagrindiniai moksliniai ir žmogaus tyrimai taip pat gali būti naudingi dirbtinio intelekto naujovėmis. Barzilai ir Luo apie savo darbą kalbėjo „Netexplo Innovation 2021“ forume.
Taip pat skaitykite:
- Google pristatė Logica programavimo kalbą
- Microsoft Vertėjas prideda devynių papildomų kalbų palaikymą