Lesterio universiteto astronomai atrado anksčiau nežinomą mechanizmą, kurio dėka atsiranda Saturno pašvaistė.
Saturnas yra unikali planeta, nes kai kurios jo pašvaistės atsiranda dėl sūkurinių vėjų jo paties atmosferoje, o ne tik iš planetą supančios magnetosferos. Likusiose planetose, pavyzdžiui, Žemėje, auroras formuoja tik galingi srautai, patenkantys į planetos atmosferą iš aplinkinės magnetosferos. Srautai kyla dėl sąveikos su įkrautomis Saulės dalelėmis (kaip Žemėje) arba su vulkanine medžiaga iš palydovo, skriejančio aplink planetą (kaip Jupiteryje). Saturne vykstantis procesas keičia mokslininkų žinias apie planetines auroras. Taip pat šio proceso tyrimas padės atsakyti į klausimą, kodėl Saturne nėra lengva išmatuoti paros ilgį: faktas yra tas, kad planetos sukimosi greitis keičiasi.
Po dešimtmečius trukusių stebėjimų mokslininkai patvirtino, kad daugelis periodinių savybių – matavimų, naudojamų kitose planetose, siekiant suprasti vidinį sukimosi greitį, pvz., radijo spinduliuotę – Saturne laikui bėgant keičiasi. Taip pat yra nepriklausomų periodinių ypatybių, stebimų šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose, kurie patys keičiasi sezono eigoje.
Naujojo dokumento autoriai pirmą kartą atrado pagrindinę varomąją jėgą, kuri slypi viršutiniuose planetos atmosferos sluoksniuose ir toliau kuria planetų periodiškumą ir auroras. Nemaža dalis Saturno pašvaistės atsiranda dėl viesuliškų orų atmosferoje. Tai yra atsakinga už planetos sukimosi greičio pokyčius. Tyrėjai mano, kad sistemą maitina Saturno termosferos energija. Tuo pačiu metu jonosferoje stebimi vėjai, kurių greitis siekia nuo 0,3 iki 3 km/s.
Tyrėjai teigė, kad jų darbas paskatins permąstyti, kaip atmosferos orų poveikis planetai paveiks pašvaistę ne tik Saulės sistemoje, bet ir už jos ribų.
Taip pat skaitykite: