Naujai paskelbtame tyrime astronomai ištyrė visą Paukščių Taką, kad nustatytų saugiausias gyvybės vietas. Pasirodo, esame gana geroje vietoje.
Jie tyrinėjo vietas, kur galingi kosminiai sprogimai gali sunaikinti gyvybę. Šie sprogimai, tokie kaip supernovos ir gama spindulių pliūpsniai, išmeta didelės energijos daleles ir spinduliuotę, galinčią suardyti DNR ir nužudyti gyvybę. Pagal šią logiką palankesni gyvybei regionai bus be dažnų sprogimų.
Daugelis veiksnių daro planetą tinkama gyventi. Pavyzdžiui, planetos turėtų būti Goldilocks zonoje, kur juos priimančios žvaigždės karštis ir aktyvumas nėra per didelis ar per mažas – kaip tik. Tačiau be šių vietinių gyvenimo sąlygų, reikia kovoti ir su žalinga tarpžvaigždinės erdvės spinduliuote.
Taip pat įdomu:
- Astronomas sukūrė tarpžvaigždinėms kelionėms skirtą navigacijos sistemą
- NASA erdvėlaivis TESS jau atrado 2200 galimų planetų
Galingi kosminiai reiškiniai, tokie kaip supernovos ir gama spindulių pliūpsniai, sukelia pavojingų didelės energijos dalelių srautą. Jie gali ne tik nužudyti visas mums žinomas gyvybės formas, bet ir atimti iš visos planetos atmosferą. Mokslininkai mano, kad po tokio įvykio šalia žvaigždžių sistemų skriejančios planetos bus nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Autoriai tyrime rašė, kad netoliese esantis gama spindulių pliūpsnis galėjo atlikti pagrindinį vaidmenį ordoviko masiniame išnykime maždaug prieš 450 milijonų metų – antras pagal dydį Žemės istorijoje. Autoriai mano, kad tai gana tikėtina, atsižvelgiant į Žemės padėtį galaktikoje.
Ieškant saugumo
Naudodami žvaigždžių formavimosi ir evoliucijos modelius, astronomai apskaičiavo, kada tam tikrus galaktikos regionus užlies mirtina radiacija. Galaktikos istorijos pradžioje maždaug 33 000 šviesmečių nutolusią vidinę galaktiką apšvietė intensyvus žvaigždžių formavimasis, todėl ji buvo nesvetinga. Tuo metu galaktiką dažnai drebino galingi kosminiai sprogimai, tačiau atokiausi regionai, kuriuose buvo mažiau žvaigždžių, iš esmės išvengė šių kataklizmų.
Maždaug prieš 6 milijardus metų didelė galaktikos dalis buvo reguliariai sterilizuojama didžiulių sprogimų metu. Galaktikai senstant, tokie sprogimai retėjo. Šiandien viduriniai regionai, sudarantys žiedą nuo 6 500 iki 26 000 šviesmečių nuo galaktikos centro, yra saugiausi regionai gyvybei. Arčiau centro supernovos ir kiti reiškiniai vis dar dažni, o pakraščiuose – mažiau antžeminių planetų ir daugiau gama spindulių pliūpsnių.
Mūsų laimei, mūsų galaktikos kaimynystė tampa vis tinkamesnė gyventi. Ilgalaikėje galaktikos ateityje šalia bus mažiau ekstremalių įvykių, galinčių sukelti dar vieną masinį išnykimą.
Taip pat skaitykite:
Tai tokia išraiška! Esu nustebęs :-)) „(...Mokslininkai mano, kad po tokio įvykio planetos, skriejančios aplink šalia žvaigždžių sistemas, bus nušluotos nuo žemės paviršiaus.)“
Džiaugiuosi, kad mano bandymai praskiesti sausą mokslinį tekstą metaforomis ir oksimoronais sulaukė tokio teigiamo skaitytojų atsiliepimo :)
dar turime daug naujienų ir straipsnių apie kosmosą, kviečiame paskaityti ir jus :)