Galaktikos yra kaip pirštų atspaudai ar snaigės. Jų yra daug ir jie gali turėti daug bendrų savybių, tačiau nė vienas nėra panašus į kitą. Todėl, kai 2013 metais tolimuose visatos kampeliuose buvo pastebėtos dvi galaktikos, išsidėsčiusios viena šalia kitos ir stulbinančiai panašios viena į kitą, astronomai buvo priblokšti.
Dabar mokslininkai pagaliau išsprendė šių keistų „identiškų objektų“ paslaptį – ir atsakymas gali turėti įtakos tamsiosios medžiagos supratimui. Objektą, pramintą „Hamiltono objektu“, astronomas Timothy Hamiltonas iš Shawnee State universiteto atsitiktinai atrado Hablo kosminio teleskopo beveik prieš dešimtmetį gautais duomenimis. Paaiškėjo, kad dvi galaktikos yra tos pačios formos ir turi tuos pačius beveik lygiagrečius tamsius ruožus dėl galaktikos išsipūtimo, centrinio galaktikos regiono, kuriame gyvena dauguma žvaigždžių.
Tikėtinesnis atsakymas pasirodė tik 2015 m. Astronomas Richardas Griffithsas iš Havajų universiteto, pamatęs, kaip Hamiltonas susitikime pristatė savo objektą, pasiūlė, kad kaltininkas gali būti retas reiškinys – gravitaciniai lęšiai. Šis reiškinys atsiranda dėl atsitiktinio masyvių objektų derinio erdvėje. Jei masyvus objektas yra tiesiai tarp mūsų ir tolimo objekto, atsiranda padidinimo efektas dėl gravitacinio erdvės laiko iškraipymo aplink arčiau esantį objektą.
Bet kokia šviesa, praeinanti per šį erdvėlaikį, seka šį iškraipymą ir patenka į mūsų teleskopus įvairiais laipsniais ištepta ir iškraipoma, bet taip pat dažnai padidinama ir dubliuojama. Tai buvo daug prasmingesnė nei dvi identiškos galaktikos, ypač kai Griffiths atrado kitą galaktikos dublikatą.
Tačiau išliko didžiulė problema: kas sukelia gravitacinį iškraipymą? Griffithsas ir kiti mokslininkai nusprendė rasti objektą, pakankamai masyvų, kad sukeltų lęšio efektą.
Taip pat įdomu:
- Hablas užfiksavo magiškas dviejų galaktikų susidūrimo detales
- Astronomai tą pačią supernovą pastebėjo tris kartus ir prognozuoja ketvirtą jos pasirodymą 2037 m
Ir jie rado jam. Tarp mūsų ir Hamiltono objekto yra galaktikų spiečius, apie kurį iki šiol nebuvo pakankamai informacijos. Dažniausiai tokie atradimai vyksta atvirkštine kryptimi – pirmiausia aptinkamas spiečius, o vėliau astronomai ieško už jo lęšiuojančių galaktikų.
Mokslininkai teigia, kad Hamiltono objektas yra nutolęs apie 11 milijardų šviesmečių, o kitos tyrėjų grupės darbai parodė, kad spiečius nutolęs apie 7 milijardus šviesmečių.
Tyrėjai nustatė, kad pati galaktika yra uždara spiralinė galaktika, kurios briauna į mus nukreipta ir kurioje žvaigždės formuojasi netolygiai. Kompiuterinis modeliavimas padėjo nustatyti, kad trys pasikartojantys vaizdai gali būti sukurti tik tuo atveju, jei tamsiosios medžiagos pasiskirstymas yra sklandus nedideliu masteliu.
Du identiški vaizdai, nufotografuoti vienas šalia kito, buvo sukurti, nes jie yra ties erdvėlaikio bangos riba – didžiausio padidinimo regione, kurį sukuria tamsiosios medžiagos gijos gravitacija. Manoma, kad tokios gijos sujungia visatą į didžiulį, nematomą kosminį tinklą, jungia galaktikas ir galaktikų spiečius ir maitina juos vandenilio dujomis.
Tačiau mes nežinome, kas yra tamsioji medžiaga, todėl bet koks naujas atradimas, nurodantis, kur ji yra, kaip ji pasiskirsto ir kaip veikia supančią erdvę, yra dar vienas įrodymas, kuris galiausiai padės mums išspręsti šią paslaptį.
Taip pat skaitykite: