Sukurta bioninių protezų grįžtamojo ryšio technologija

Technologija, leidžianti valdyti bioninius protezus naudojant smegenų impulsus, egzistuoja jau seniai. Tačiau esamos technologijos turi tam tikrų trūkumų. Jie negali suteikti kinetinio grįžtamojo ryšio efekto, leidžiančio vartotojui pajusti rankos „buvimo efektą“. Pavyzdžiui, norint atlikti bet kokį veiksmą, reikia žiūrėti į ranką, nes jos nejaučiama. Tačiau įdiegus neuroninę sąsają, kuri generuoja grįžtamąjį ryšį, pavyko pasiekti norimą efektą.

Siekiant realizuoti „buvimo efektą“, buvo sukurta dvipusė sąsaja, kuri perduoda vibraciją į nervų galūnes reinervacijos vietose (vietose, kur amputuoti nervai buvo nukreipti į likusius raumenis). Šio sprendimo dėka smegenys pradeda „jausti“ galūnę.

Taip pat skaitykite: Sukurta nauja robotų mokymo lavinant motorinius įgūdžius technologija

Technologijas išbandę žmonės užduotis atlikdavo nežiūrėdami į protezus, o kartais tai atlikdavo taip meistriškai, kaip tikra ranka. Svarbiausia, kad protezuotos galūnės jaučiasi tikros, o ne kaip prie kūno pritvirtinta elektronika.

Grįžtamojo ryšio kūrimas nėra labai sudėtinga technologija. Tyrėjai ketina jį patobulinti kurdami tikslesnius signalus, kad pagerintų „buvimo efektą“. Kad technologija būtų efektyvi, ji neprivalo užtikrinti tobulų ryšių. Visiškai pakanka atkurti pojūčius, kuriuos suteikia tikra ranka. Tikimasi, kad tokių naujovių dėka bioninį protezą nesunkiai įsisavins žmonės su amputuotomis galūnėmis.

Taip pat skaitykite: „Indiegogo“ sutelktinio finansavimo svetainėje „sužibo“ robotas „Loomo segway“.

Dzerelo: engadget.com